Paskaita apie gripą

Vasario 10 dieną Vilniaus r. Lavoriškių Stepono Batoro gimnazijos bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Palkevič mokiniams parengė paskaitą „Gripas ir peršalimas.“ Slaugytoja papasakojo, kuo pavojingas gripas ir peršalimas, kaip jie diagnozuojami, kalbėjo apie šių ligų prevenciją ir gydymą.

                                              Gripas. Simptomai, priežastys ir eiga.

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas.

Gripo SIMPTOMAI

– Sąnarių skausmas

– Raumenų skausmas

– Karščiavimas

– Apetito stoka

– Sausas kosulys

– Akių paraudimas

– Galvos skausmas

– Sloga

– Kaulų „laužymas”

Priežastys

Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (matuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi. Gripas greitai plinta, per trumpą laiką apimdamas didelį žmonių skaičių. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, kuris platina virusą lašiniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių, tačiau virusai neišnyksta ir tarp epideminiu laikotarpiu. Jie užkrečia nesirgusius, ypač imlius vaikus. Paprastai vaikų sergamumas gripu kiek atsilieka nuo suaugusiųjų epidemijos piko. Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai labai pakinta viruso struktūra, padaugėja imlių žmonių.

Ligos eiga

Inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40ºC temperatūra laikosi 3-4 dienas. „Laužo visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Kai karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai tai reiškia, kad gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija. Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų. Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, patenka į kraują, sukelia organizmą intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos, pvz., suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas. Ligos komplikacijų gali atsirasti jos eigos metu ir vėliau. Visos ligos suaktyvėjimą rodančios būklės, prasidedančios vėliau kaip 7 dieną nuo gripo pradžios, vertinamos kaip kitos kilmės prisidėję infekciniai susirgimai, reikalaujantys atskiro gydymo. Nekomplikuotais atvejais visiškai pasveikstama. Nuo komplikuoto gripo galima mirti. Gripo epidemijos sunkumą apibūdina mirštamumas ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų lėtinių ligų, kurias jis komplikuoja.

Ligos gydymas

Į gydytoją reikia kreiptis tuomet, kai atsiranda gripo simptomai ir pacientas priklauso rizikos susirgti gripu ar patirti jo komplikacijas grupei. Gydytojo pagalbos reikia ieškoti ir tuomet, kai pasidaro sunku kvėpuoti, labai stipriai skauda gerklę, atkosima žalsvų, gelsvų skreplių ar jaučiamas labai didelis silpnumas. Jei gripo simptomai praeina, tačiau netrukus vėl pasireiškia dar stipriau, būtina kreiptis į gydytoją. Tačiau būtina žinoti ir tai, kad gripo simptomai (t.y. karščiavimas, skausmas) palengvinami paracetamoliu, ibuprofenu, ar kitais NVNU, o gripo virusai slopinami prieš virusiniais vaistais.

 Jei nėra rizikos veiksnių, atsiradus gripo simptomams, gydytojas gali rekomenduoti lovos režimą, gerti daugiau skysčių, vartoti ligos simptomus lengvinančius vaistus (pvz.: NIMESIL po 1 paketėlį 2 kartus per dieną, Dolmen granulėmis geriamam tirpalui po 25 mg 3 kartus per dieną).

VAIKAMS skiriama temperatūrą mažinančio preparato ibuprofeno (IBUSTAR).

Įrodyta, kad vaikams skirtame preparate Ibustar® esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas (2 proc.) ypač veiksmingai slopina karščiavimą ir skausmą. Ibuprofenas (Ibustar®) greitai ir ilgam laikui nuslopina karščiavimą ir yra gerai toleruojamas. Be to, ibuprofenas (Ibustar®) veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Ibustar® yra malonaus braškių skonio, o sudėtyje nėra dažiklių ir cukraus, todėl  tinka alergiškiems vaikams. Lyginant su paracetamolio preparatais Ibustar® esantis ibuprofenas ne tik mažina karščiavimą ir skausmą bet dar ir turi priešuždegiminį poveikį. Ibustar® dozuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė – 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė – 30mg/kg kūno svorio). Tiksliam ir patogiam dozavimui Ibustar® tiekiamas su dozavimo švirkštu.

Tam tikrais atvejais gydytojas gali paskirti antivirusinius vaistus. Skiriamos dvi šių preparatų grupės:

-neuraminidazės inhibitoriai

-geriami antivirusiniai vaistai

Kad šie vaistai būtų efektyvūs, jie turi būti pradėti kuo anksčiau pasireiškus ligos simptomams.

Esant kosuliui – rekomenduojama vartoti atsikosėjimą lengvinančius preparatus (pvz. Flavamed). Flavamed skystina gleives kvėpavimo takuose bei lengvina jų atkosėjimą. Kosulys ne tik tampa mažiau varginantis, bet ir mažėja komplikacijų pavojus.

Esant slogai – rekomenduojama nosies praplovimai natūraliai druskingesniu Atlanto vandenyno vandeniu Quixx. Dėl didesnės druskos koncentracijos, Quixx ne tik valo ir drėkina nosies gleivinę – bet ir mažina gleivinės paburkimą, dėl ko lengvėja kvėpavimas.